Reguliariai dalinamės įžvalgomis apie teisinius pokyčius, naujas reguliacines iniciatyvas ir sandorių struktūras.
Reikšmingi Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai — finansinė pagalba akcijoms įsigyti, dividendai, kapitalo valdymas, naujos priemonės startuoliams. Įstatus atnaujinti reikia iš anksto.
MiCA – ES reglamentas, pirmą kartą nustatantis vieningas taisykles kriptoturto rinkai. CASP licencija, kapitalo reikalavimai ir ką tai reiškia Lietuvos rinkos dalyviams.
Lietuvos bankas pristatė pasiūlymus dėl kolektyvinio investavimo subjektų (IISKIS) ir jų valdymo įmonių reguliavimo pokyčių — kapitalas, AKISVĮ licencija, fondų steigimas.
Pelno mokestis, GPM, PVM, NT mokestis — vienas didžiausių reformų paketų per dešimtmetį. Naujos lengvatos ir progresiniai tarifai.
MiCA (Markets in Crypto-Assets) – tai Europos Sąjungos reglamentas, kuris pirmą kartą ES lygmeniu nustato vieningas taisykles kriptoturto rinkai.
MiCA reglamentas pilnai įsigaliojo 2024 m. gruodžio 30 d. ir tiesiogiai taikomas visose ES valstybėse, įskaitant Lietuvą. Tai yra fundamentalus pokytis: kriptoturto sektorius, kuris ilgą laiką veikė iš esmės nereguliuojamoje erdvėje, dabar turi atitikti aiškius ir privalomus standartus. Tai neišvengiama – tačiau ir galimybė tiems, kas pasiruošia laiku.
MiCA reglamentuoja tris pagrindines kriptoturto kategorijas:
Reglamentas taikomas kriptoturto emitentams ir kriptoturto paslaugų teikėjams (CASP) – biržoms, saugojimo paslaugų teikėjams, patarėjams, portfelių valdytojams ir kitiems rinkos dalyviams. Jei jūsų įmonė liečia kriptoturtą bent vienu iš šių būdų – MiCA greičiausiai taikomas ir jums.
Norint teikti kriptoturto paslaugas ES rinkoje, privaloma gauti CASP licenciją kompetentingoje institucijoje (Lietuvoje – Lietuvos bankas). Viena licencija suteikia teisę veikti visoje ES (vadinamasis pasas) – tai vienas reikšmingiausių MiCA privalumų verslui. Svarbiausios licencijavimo sąlygos:
Iki MiCA įsigaliojimo kriptoturto tarpininkams ir biržoms Lietuvoje pakako registracijos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT). Nuo 2025 m. tokia registracija nebesuteikia teisės teikti paslaugas – privaloma gauti CASP licenciją Lietuvos banke. Anksčiau veikę rinkos dalyviai turi pereiti prie naujos tvarkos iki nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos.
Tai reiškia, kad daugeliui Lietuvoje registruotų kriptoturto įmonių artimiausiais mėnesiais reikia: peržiūrėti veiklos modelį, sustiprinti vidaus valdymą, parengti licencijos paraišką ir visus reikalaujamus dokumentus. Procesas nėra greitas – geriau pradėti dabar.
Nors MiCA reikalavimai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip papildoma administracinė našta, rimtiems rinkos dalyviams tai – galimybė. CASP licencija signalizuoja investuotojams ir partneriams, kad įmonė veikia pagal aukščiausius standartus. ES paso mechanizmas leidžia vieną kartą gauti licenciją ir veikti visoje ES rinkoje be papildomų leidimų. Tokio masto reguliuojama ir skaidri rinka pritraukia institucinius investuotojus, kurie iki šiol vengė kriptoturto sektoriaus dėl reguliacinės neapibrėžtybės.
Jei jūsų įmonė veikia kriptoturto rinkoje arba planuoja joje veikti, rekomenduojame:
ULF nariai mielai padės įvertinti jūsų situaciją, parengti licencijos paraišką ir sukurti reikalaujamą dokumentaciją. Turime praktinę patirtį dirbant su Lietuvos banku finansų reguliavimo srityje ir suprantame tiek teisinius, tiek verslo poreikius.
MiCA (Markets in Crypto-Assets) is the European Union regulation that for the first time establishes uniform rules for the crypto-asset market at EU level.
The regulation entered into full force on 30 December 2024 and applies directly in all EU member states, including Lithuania. This is a fundamental shift: a sector that for a long time operated in an essentially unregulated space now has clear and mandatory standards to meet. It is unavoidable — but also an opportunity for those who prepare in time.
MiCA regulates three main categories of crypto-assets:
The regulation applies to crypto-asset issuers and crypto-asset service providers (CASPs) — exchanges, custody service providers, advisers, portfolio managers and other market participants.
To provide crypto-asset services in the EU market, a CASP licence must be obtained from the competent authority (in Lithuania — the Bank of Lithuania). A single licence grants the right to operate throughout the EU (the so-called passport) — one of MiCA's most significant advantages for businesses.
Prior to MiCA, crypto-asset intermediaries and exchanges in Lithuania needed only to register with the Financial Crime Investigation Service (FNTT). From 2025, such registration no longer grants the right to provide services — a CASP licence from the Bank of Lithuania is mandatory.
This means that most crypto-asset companies registered in Lithuania need to, in the coming months: review their business model, strengthen internal governance, prepare a licence application and all required documentation. The process is not quick — it is better to start now.
Although MiCA requirements may at first glance appear to be an additional administrative burden, for serious market participants they are an opportunity. A CASP licence signals to investors and partners that the company operates to the highest standards. The EU passport mechanism allows a licence to be obtained once and used to operate across the entire EU market without further permits.
ULF members will be happy to help you assess your situation, prepare the licence application and create the required documentation. We have practical experience working with the Bank of Lithuania in financial regulation.
Lietuvos bankas 2026 m. sausio mėnesį pristatė svarbius pasiūlymus dėl kolektyvinio investavimo subjektų (IISKIS) ir jų valdymo įmonių reguliavimo pokyčių.
Tai – trys sritys: valdymo įmonės, fondų steigimas ir investuotojų apsauga. Pakeitimai atspindi bendrą Europos reguliacinę tendenciją: didesnis skaidrumas, stipresnė priežiūra ir kartu – paprastesnės procedūros tiems, kas veikia atsakingai.
Naujoms valdymo įmonėms nustatomas 25 000 EUR minimalus kapitalas, kurį per 3 metus privaloma padidinti iki 50 000 EUR. Jau veikiančioms nustatomas 2 metų pereinamasis laikotarpis iki kada bus reikalinga padidinti įstatinį kapitalą iki nurodytos sumos.
Sustiprinama PP/TF atitiktis (vertinama jau leidimo gavimo etape), privalomas išankstinis informavimas apie investicinius sprendimus priimančius asmenis ir rizikos valdytojus. Rizikos valdymo procesai sukonkretinami pagal Reglamento 231/2013 reikalavimus – tam numatytas vienerių metų pereinamasis laikotarpis.
Kai valdomo turto vertė (AuM) pasiekia 90 mln. EUR (arba 450 mln. EUR svertuose fonduose), valdymo įmonė privalo nedelsiant informuoti Lietuvos banką ir pateikti pasirengimo AKISVĮ licencijai planą. Šis reikalavimas taikomas iškart – t.y. tiek jau veikiančioms, tiek naujai steigiamoms įmonėms. Augančios valdymo įmonės turi stebėti AuM ribą ir turėti parengtą aiškų veiksmų planą.
Vietoje detalaus dokumentų teisinio vertinimo – supaprastinta tvarka: LB pateikiama tik esminių elementų santrauka (IISKIS šablonas). Lietuvos bankas sprendimą leisti veikti priima remdamasis šablonu, o ne pilnu dokumentų rinkiniu. Apie vėlesnius dokumentų pakeitimus informuojama tik kartą per metus. Ankstesni pritarimai steigimo dokumentams automatiškai tampa leidimais veikti.
Tai reikšminga naujovė: daugeliui rinkos dalyvių fondų steigimas tapo ilgas ir biurokratinis procesas. Nauja tvarka turėtų jį ženkliai sutrumpinti – ir tai yra aiški žinutė, kad Lietuva siekia būti patrauklia jurisdikcija alternatyvių investicijų sektoriui.
Visuose IISKIS steigimo ir ikisutartiniuose dokumentuose privalomas aiškus perspėjimas, ką reiškia fondo leidimas veikti, ir nurodoma tiksliai Lietuvos banko priežiūros apimtis. Jau įsteigtiems fondams – 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis dokumentų atnaujinimui.
Atnaujinamos minimalios investavimo ribos naujiems investuotojams:
Šios ribos skirtos užtikrinti, kad į IISKIS investuotų tik pakankamai patyrę ir finansiškai pajėgūs investuotojai – tai apsaugo tiek investuotojus, tiek pačius fondus nuo reputacinės rizikos.
Reguliavimo pokyčiai kelia konkrečius uždavinius: kapitalo planavimą, PP/TF sistemų stiprinimą, AuM stebėseną ir pasirengimą AKISVĮ licencijai. Svarbu pradėti ne tada, kai reguliatorius jau beldžiasi į duris, o iš anksto – tada sprendimai priimami racionaliai, o ne skubotai.
ULF mielai Jums pagelbės: nuo valdymo įmonės steigimo ar restruktūrizavimo iki fondo dokumentų parengimo ir reguliacinės atitikties užtikrinimo. Mūsų nariai turi praktinę patirtį dirbant tiek su Lietuvos banku, tiek su tarptautiniais alternatyvių investicijų fondais.
In January 2026, the Bank of Lithuania introduced important proposals for changes to the regulation of collective investment undertakings (CIUs) and their management companies.
Three areas are covered: management companies, fund formation and investor protection. The changes reflect the broader European regulatory trend: greater transparency, stronger supervision, and at the same time simpler procedures for those who operate responsibly.
A minimum capital requirement of EUR 25,000 is set for new management companies, which must be increased to EUR 50,000 within 3 years. Existing companies are given a 2-year transitional period by which the share capital must be increased to the required amount.
AML/CFT compliance is strengthened (assessed already at the authorisation stage), with mandatory prior notification of persons making investment decisions and risk managers. Risk management processes are specified in accordance with the requirements of Regulation 231/2013 — a one-year transitional period is provided for this.
When the value of assets under management (AuM) reaches EUR 90 million (or EUR 450 million in leveraged funds), the management company must immediately notify the Bank of Lithuania and submit a plan for obtaining a full AIFM licence. This requirement applies immediately — to both existing and newly established companies.
Instead of detailed legal review of documents, a simplified procedure applies: only a summary of key elements (a CIU template) is submitted to the Bank of Lithuania. The Bank of Lithuania grants authorisation based on the template rather than a full set of documents. Subsequent changes to documents need only be notified once a year. Previous approvals of constitutive documents automatically become authorisations.
This is a significant development: for many market participants, fund formation has become a lengthy and bureaucratic process. The new procedure should considerably shorten it — and it sends a clear signal that Lithuania aims to be an attractive jurisdiction for the alternative investment sector.
All CIU formation and pre-contractual documents must include a clear explanation of what the fund's authorisation means and specify the precise scope of the Bank of Lithuania's supervision. Existing funds have a 6-month transitional period to update their documents.
Minimum investment thresholds for new investors are updated:
These thresholds are intended to ensure that only sufficiently experienced and financially capable investors invest in CIUs — protecting both investors and the funds themselves from reputational risk.
The regulatory changes create specific challenges: capital planning, strengthening AML/CFT systems, AuM monitoring and preparing for a full AIFM licence. The key is to start before the regulator comes knocking.
ULF will be happy to assist you: from establishing or restructuring a management company to preparing fund documents and ensuring regulatory compliance.
Nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigalioja reikšmingi Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) pakeitimai. Reformos apimtis plati – nuo dividendų skyrimo taisyklių iki naujų finansinių priemonių startuoliams.
Svarbu ne tik žinoti, kas keičiasi, bet ir laiku pakoreguoti bendrovės įstatus bei vidaus procesus, kol neatsirado teisinių spragų ar praleistų galimybių.
Iki šiol bendrovė negalėjo skolinti ar laiduoti asmenims, perkantiems jos akcijas – tai buvo absoliutus draudimas su rimtomis pasekmėmis: sandoriai pripažįstami negaliojančiais, o atsakomybė tenka vadovui. Nuo 2026 m. liepos finansinė pagalba bus leidžiama, tačiau tik laikantis aiškių sąlygų:
Praktikoje tai ypač aktualu M&A sandoriuose ir vadovų akcijų įsigijimo programose. Tinkamas struktūravimas iš anksto gali apsaugoti nuo sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Atsisakoma reikalavimo, kad dividendai gali būti skiriami tik tuo atveju, jei einamaisiais metais nepatirta nuostolių. Galima paskirstyti sukauptą pelną iš ankstesnių laikotarpių. Tarpiniai dividendai (už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį) taps paprastesni – jei numatyta įstatuose, sprendimą galės priimti valdyba ar vadovas. Kapitalą didinti taip pat bus galima delegavus teisę valdybai iki 5 metų.
Šie pokyčiai suteikia bendrovėms reikšmingai daugiau lankstumo valdant pinigų srautus ir reaguojant į rinkos sąlygas – ypač svarbu augančioms įmonėms ir toms, kurioms reikia operatyviai pritraukti kapitalą.
Pakeitimai neveikia automatiškai – dalis galimybių (tarpiniai dividendai, kapitalo didinimo delegavimas, išperkamosios akcijos) bus prieinama tik tiems, kas iš anksto atnaujins įstatus. Rekomenduojame iki 2026 m. birželio pabaigos:
ULF nariai – verslo teisės specialistai – pasiruošę Jums padėti: nuo įstatų pakeitimo iki investicinių struktūrų projektavimo. Kreipkitės, kol naujovės dar tik ateina – tada sprendimus galima priimti ramiai, o ne skubotai.
Significant amendments to the Law on Companies (ABĮ) take effect from 1 July 2026. The scope of the reform is broad — from dividend distribution rules to new financial instruments for start-ups.
It is not enough simply to know what is changing; companies must also update their articles of association and internal processes in time, before legal gaps or missed opportunities arise.
Until now, a company was prohibited from lending or guaranteeing obligations for persons purchasing its own shares — an absolute prohibition with serious consequences. From July 2026, financial assistance will be permitted, but only subject to strict conditions:
In practice, this is especially relevant in M&A transactions and management equity programmes. Proper structuring in advance can protect against transactions being declared void.
The requirement that dividends may only be distributed if no losses were incurred in the current year is abolished. Accumulated profit from prior periods may now be distributed. Interim dividends (for a period shorter than a financial year) will become simpler — if provided for in the articles of association, the decision may be taken by the board or manager. The right to increase share capital may also be delegated to the board for up to 5 years.
The amendments do not take effect automatically — some options will only be available to companies that update their articles of association in advance. We recommend taking the following steps by the end of June 2026:
ULF members — business law specialists — are ready to assist you: from amending articles of association to structuring investment transactions.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja vienas reikšmingiausių mokesčių reformų paketų per pastarąjį dešimtmetį. Keičiasi pelno mokestis, GPM, NT mokestis ir PVM.
Dalis pokyčių didina mokestinę naštą, tačiau kartu atsiranda ir naujų lengvatų, kuriomis protingai pasinaudojus galima optimizuoti mokestines išlaidas. Žinoti taisykles – nepakanka; svarbu suprasti, kaip jos veikia jūsų konkrečioje situacijoje.
Standartinis tarifas auga nuo 16 % iki 17 %, smulkioms įmonėms – nuo 6 % iki 7 %. Tačiau verslas, kuris moka mokesčius planingai, gali šį augimą iš dalies neutralizuoti per dvi naujas lengvatas:
Taip pat: įmonės galės atskaityti iki 2 500 EUR stipendijų STEM studentams ir tyrėjams per mokestinį laikotarpį.
Nuo 2026 m. darbo pajamoms, honorarams ir nuomai taikoma nauja trijų pakopų GPM skalė:
Dividendams ir akcijų pardavimui išlieka 15 % tarifas. Sveikatos draudimo įmokų GPM lengvata mažinama – papildomam sveikatos draudimui taikomas atskiras 350 EUR/m. limitas. Papildomas NPD už vaikus – tik nuo 2027 m. Vadovams ir aukštas pajamas gaunantiems specialistams verta iš anksto peržiūrėti darbo užmokesčio struktūrą – tinkamai sukonfigūravus ji gali sumažinti efektyvią mokesčių naštą.
Individualios veiklos pajamoms taikomas 20 % GPM, tačiau mokestį mažinanti suma efektyviai sumažina naštą: iki 20 000 EUR per metus efektyvus tarifas siekia ~5 %.
Stock options: pardavus akcijas po 3 metų nuo teisės jas įsigyti atsiradimo – 15 % GPM; anksčiau – progresiniai tarifai (iki 32 %). Tai turi tiesioginę reikšmę darbuotojų akcijų programų struktūravimui.
NT pardavimo neapmokestinimo terminas sutrumpinamas nuo 10 iki 5 metų – tai galimybė efektyviau planuoti turto pardavimus. Komerciniam NT – papildoma 0,2 % dedamoji gynybos fondui. Pagrindinis būstas (virš 450 000 EUR) apmokestinamas 0,1–1 % tarifu pagal progresinę skalę.
Mokesčių reforma paveikia praktiškai kiekvieną – darbuotoją, savininką, investuotoją. Tačiau kiekviena situacija yra skirtinga: tai, kas vienam reiškia papildomą naštą, kitam gali būti galimybė. Rekomenduojame dar iki 2026 m. pradžios įvertinti darbo užmokesčio struktūrą, nuosavybės valdymo modelį ir investicijų planavimą.
ULF nariai gali padėti įvertinti konkretų poveikį jūsų verslui ar asmeniniam mokesčių planavimui – ne teoriškai, o remiantis jūsų realia situacija ir siekiais.
From 1 January 2026, one of the most significant tax reform packages of the past decade takes effect in Lithuania. Corporate income tax, personal income tax, real estate tax and VAT are all changing.
Some changes increase the tax burden, but new reliefs also appear that, used wisely, can optimise tax costs. Knowing the rules is not enough — it is important to understand how they apply in your specific situation.
The standard rate increases from 16% to 17%, and for small companies from 6% to 7%. However, businesses that plan their taxes can partly neutralise this increase through two new reliefs:
In addition: companies may deduct up to EUR 2,500 in scholarships for STEM students and researchers per tax period.
From 2026, a new three-tier PIT scale applies to employment income, royalties and rent:
The 15% rate remains for dividends and share disposals. Managers and high-income specialists should review their compensation structure in advance.
Self-employment income is taxed at 20% PIT, but the tax-reducing amount effectively reduces the burden: up to EUR 20,000 per year, the effective rate is around 5%.
Stock options: if shares are sold after 3 years from the grant of the right to acquire them — 15% PIT; earlier — progressive rates (up to 32%). This has direct implications for the structuring of employee equity programmes.
The tax-exempt holding period for real estate sales is shortened from 10 to 5 years — an opportunity to plan asset sales more efficiently. For commercial real estate, an additional 0.2% component is introduced for the defence fund. Primary residences (over EUR 450,000) are taxed at 0.1–1% on a progressive scale.
The tax reform affects practically everyone — employees, owners, investors. However, every situation is different: what is an additional burden for one may be an opportunity for another. We recommend reviewing compensation structures, ownership models and investment planning before the start of 2026.
ULF members can help assess the specific impact on your business or personal tax planning — not theoretically, but based on your real situation and goals.
